Alzheimeris - kas tai?

Alzheimerio liga – tai ne psichinė liga, o neurologinis susirgimas. Šiai ligai pristabdyti reikia vienų ar dviejų vaistų ir teisingos nuoširdžios priežiūros. Vaistai gana brangūs. Ligai pasunkėjus reikalingi paklotai, sauskelnės ir tepalai praguloms gydyti.
Alzheimerio liga diagnozuojama, jei ligonis atitinka visus tikėtinos Alzheimerio ligos kriterijus pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. 382 „ Dėl Alzheimerio ligos diagnozavimo ir gydymo metodų bei Alzheimerio ligos diagnostinių kriterijų patvirtinimo.“

Liga MMSE testo pagalba (mini protinės būklės testas) ir kompiuterinės tomografijos pagalba tik itariama bet 100 proc.nenustatoma

Jei surenkama mažiau nei 28 balai, reikia gauti siuntimą atlikti smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimą. Jei kompiuterinės tomografijos nuotrauka neparodo auglio ar kitokių pakitimų, o Jūsų atmintis tikrai stringa – gali būti, kad prasidėjo Alzheimerio liga.

Žmonės, pastebėję keistą savo vyresnio amžiaus artimojo elgesį – nesuprantamą užmaršumą, nepateisinamus poelgius – susirūpina. Kas tai? Liga ar paprasčiausiai jau atėjo senatvė ir „susidėvėjimas“?

Kokie yra Alzheimerio ligos požymiai?

Žmonės, pastebėję keistą savo vyresnio amžiaus artimojo elgesį – nesuprantamą užmaršumą, nepateisinamus poelgius – susirūpina. Kas tai? Liga ar paprasčiausiai jau atėjo senatvė ir „susidėvėjimas“?

Vokiečių patologas Alois Alzheimer 1907 m. aprašė 51 metų moters klinikinį atvejį, pirmą kartą porgresuojantį pažinimo funkcijų sutrikimą, susiedamas su specifiniais morfologiniais smegenų radiniais – neuritinėmis (senilinėmis) plokštelėmis ir neurofibriliniais tinkleliais. Aprašyta būllė buvo pavadinta Alzheimerio liga (sutrumpintai AL).

AL prasideda neryškiu, sunkiai pastebimu, bet pamažu progresuojančiu atminties sutrikimu. Sutrikusi atmintis yra pagrindinis pažintinis Alzheimerio ligos požymis, ryškiausiai sutrinka naujos informacijos įsisavinimas, progresuoja dezorientacija laike ir erdvėje. Geriausiai atminties sutrikimus pastebi tie žmonės, kurie kas dieną mato žmogų, kuriam galimai pasireiškia pirmi simptomai. Tai smulkūs, dažnai lengvai ,,praleidžiami pro pirštus” veiksmai. Tai nepastebėjimas, kad sutrinka anksčiau įsisavintos informacijos atgaminimas, ligonis užmiršta net savo vaikų vardus bei kiek jų turi, nebežino su kuo gyvena, neprisimena, kad reikia valgyti, nesupranta koks metų laikas, kaip renktis atitinkamais metų laikais, nežino kokius produktus dėti į gerai žinomus patiekalus, nuėjus į parduotuvę nežino ką pirkti, nors turi raštęlį su pirkinių sąrašu, išėjus iš namų pasiklysta ir neberanda kelio namo, savus artimuosius vadina svetimais, sako, kad ateina svetimi ir t.t. ir pan.

Sutrinka kalba. Alzheimerio liga sergančių ligonių kalba dažnai būna miglota, ligai progresuojant sutrinka kalbos supratimas, nyksta bendravimo įgūdžiai. Ligoniams atsiranda apatija, depresija, sumažėja iniciatyva. Dažnai Alzheimerio ligą būna sunku nustatyti , nes artimieji galvoja kad tai senatvė ir neranda laiko pradėti rūpintis savo vyresniais tėvais ar giminaičiais. Todėl dažnai Alzheimerio liga būna nustatyta jau pažengusioje stadijoje.

Alzheimerio liga dažniausiai susergama sulaukus 65–70 metų amžiaus. Tačiau yra sergančių mūsų asociacijos narių, kurių amžius nesiekia ir 56 metų. Diagnozavus Alzheimerio ligą (gydytojai vadina Alzheimerio demenciją), į paciento ligos istoriją turi būti įrašytas Alzheimerio ligos kodas ir tada ligoniams gydytojai privalo skirti Alzheimerio ligai gydyti specialius vaistus. Kol kas pasaulyje nėra išrastų vaistų, kad išgydyti šią ligą. Tie vaistai kurie dabar yra išrasti yra tik ligos pristabdymui. Vartojant šiuos vaistus, o jų yra dveji su skirtingomis veikliosiomis medžiagomis, liga ne taip greit progresuoja, artimiesiems lengviau susitvarkyti su ligoniu.

Neįrašius į paciento ligos istoriją tikslaus Alzheimerio ligos kodo specialūs vaistai nebus paskirti.

Tyrimai

Alzheimerio liga MMSE testo pagalba (mini protinės būklės testas) ir kompiuterinės tomografijos pagalba tik įtariama bet 100 proc. nenustatoma.

Šį testą gali atlikti tiek neurolagas ar psichiatras tiek šeimos gydytojas tiek bet kuris kitas gydytojas. Jei atsakius į testo klausimus surenkama mažiau nei 28 balai, reikia gauti siuntimą atlikti smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimą.

Šia liga sergantiems ligoniams gydyti pasaulyje ir Lietuvoje registruotos dvi vaistų grupės.

Gydymas

P A T A R I M A I – T A I S Y K L Ė S demencija sergančių ligonių slaugytojams

Trumpi, aiškūs sakiniai
Kantrybė, supratimas, dėmesys
Nesiginčyti
Palaikyti įpročius, paprastas taisykles
Vengti per didelių reikalavimų
Pacientas turi gerti pakankamai skysčių
Aplinkos pastovumas, vengti vietos kaitos.
TAI VERTA ŽINOTI

Pagalba slaugytojams ir artimiesiems turėtų būti gydymo programos dalis.

Gydymo tikslą lemia ligos sunkumas; reikia stengtis išlaikyti pacientą jam pažįstamoje aplinkoje.

Ligos progresavimo sulėtinimas turi būti vertinamas kaip gydymo sėkmė.

Tinkamas, racionalus gydymas sumažina hospitalizacijos ir slaugos išlaidas.

Alzheimerio liga pagal patvirtintus tarptautinius standartus skirstoma į tris stadijas. Tačiau realiame gyvenime Alzheimerio ligos vystymąsi galima būtų suskirstyti maždaug į keturias ligos stadijas – lengvą, vidutinę, sunkią ir labai sunkią.

Gydant šią ligą, jos sunkumas nustatomas balais nuo 28 iki 10 balų.

28 – 20 balų – lengva stadija
20 – 14 balų – vidutinė stadija
14 – 10 balų – sunki stadija
10 ir mažiau – labai sunki būklė

Esant lengvai stadijai (26–20 balų) patariama vartoti ARICEPT (bendrinis pavadinimas donepezilis – veiklioji medžiaga)

Esant vidutinei stadijai (20–10 balų) galimi trys variantai:

1. Vartoti tik ARICEPT (donepezilis) – 20–10 balų.
2. Vartoti ir ARICEPT, ir AXURA (memantinas) – nuo15,14balų – iki 10 balų.
3. Vartoti AXURA (memantinas) – 14–10 balų.

Nuo 10 balų Alzheimerio liga sergantiems pacientams gydymas yra skiriamas taip pat! Kompensuojami vaistai Axura (memantinas).

DĖMESIO: kiekvienas susirgimas yra individualus, kaip ir žmogus yra nepakartojama individuali asmenybė. Todėl visi šie patarimai efektyvūs atsižvelgiant į paciento charakterį ir kitas jo ligas.

Alzheimerio MMSE testas

Alzheimerio liga nustatoma Mini protinės būklės testu (sutrumpintai MMSE) ir kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso pagalba.

Šia liga sergantiems ligoniams gydyti pasaulyje ir Lietuvoje registruotos dvi vaistų grupės su skirtingomis veikliosiomis medžiagomis. Šie vaistai Alzheimerio ligos neišgydo, bet pristabdo.

Pagalba slaugytojams ir artimiesiems turėtų būti gydymo programos dalis.

Gydymo tikslą lemia ligos sunkumas.
Reikia stengtis išlaikyti pacientą jam pažįstamoje aplinkoje.

Ligos progresavimo sulėtinimas turi būti vertinamas kaip gydymo sėkmė.

Tinkamas, racionalus gydymas sumažina hospitalizacijos ir slaugos išlaidas.

Faktai apie Alzheimerio liga

FAKTAI APIE ALZHEIMERIO LIGĄ

Alzheimerio liga susirgę žmonės išgyvena 3–4 metus, atskirais atvejais – net iki 20 metų. Šia liga dažniau suserga kenčiantys nuo aukšto kraujospūdžio, padidėjusio cholesterolio kiekio, diabetikai ir nutukę asmenys. Alkoholio vartojimas – rizikos veiksnys susirgti šia liga. Alzheimerio liga moterys serga dvigubai dažniau nei vyrai, taip pat gerokai dažniau JAV ir Europos gyventojai nei azijiečiai ar afrikiečiai. Alzheimerio liga sergančioms moterims trūksta vitamino D. Apie 20 proc. ligos atvejų yra paveldėti, kiti – gyvensenos pasekmė. Manoma, kad Lietuvoje šia liga serga apie 45 tūkst. žmonių. Uoslės praradimas – vienas iš beprasidedančios ligos požymių. Profilaktikos priemonės: sveikas gyvenimo būdas, fizinis aktyvumas ir nuolatinis mokymasis. Ligos atradėjas Alois Alzheimer mirė sulaukęs 51-ų – tiek pat buvo ir pacientei, kurios atvejį jis pradėjo tirti 1906 metais ir pirmą kartą nustatė stiprius smegenų pakitimus ir suprato kad tai nauja liga, kuri ir buvo pavadinta atradėjo Alzheimerio pavarde.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Alzheimerio liga sukelia net iki 70 proc. demencijos atvejų. Visame pasaulyje Alzheimerio liga yra diagnozuota maždaug 24 mln. žmonių. Prognozuojama, kad šis skaičius per dvidešimt metų padvigubės. Dėl sparčiai senstančios visuomenės ir ilgaamžiškumo didėjimo, Alzheimerio liga taps itin didele ir brangia našta sveikatos sistemai.

P A T A R I M A I – T A I S Y K L Ė S

DEMENCIJA SERGANČIŲ LIGONIŲ SLAUGYTOJAMS

Trumpi, aiškūs sakiniai
Kantrybė, supratimas, dėmesys
Nesiginčyti
Palaikyti įpročius, paprastas taisykles
Vengti per didelių reikalavimų
Pacientas turi gerti pakankamai vandens
Aplinkos pastovumas, vengti vietos kaitos
Saikingas vaistų vartojimas