Alzheimerio liga susirgę žmonės išgyvena 3–4 metus, atskirais atvejais – net iki 20 metų. Šia liga dažniau suserga kenčiantys nuo aukšto kraujospūdžio, padidėjusio cholesterolio kiekio, diabetikai ir nutukę asmenys. Alkoholio vartojimas – rizikos veiksnys susirgti šia liga. Alzheimerio liga moterys serga dvigubai dažniau nei vyrai, taip pat gerokai dažniau JAV ir Europos gyventojai nei azijiečiai ar afrikiečiai. Alzheimerio liga sergančioms moterims trūksta vitamino D. Apie 20 proc. ligos atvejų yra paveldėti, kiti – gyvensenos pasekmė. Manoma, kad Lietuvoje šia liga serga apie 45 tūkst. žmonių. Uoslės praradimas – vienas iš beprasidedančios ligos požymių. Profilaktikos priemonės: sveikas gyvenimo būdas, fizinis aktyvumas ir nuolatinis mokymasis. Ligos atradėjas Alois Alzheimer mirė sulaukęs 51-ų – tiek pat buvo ir pacientei, kurios atvejį jis pradėjo tirti 1906 metais ir pirmą kartą nustatė stiprius smegenų pakitimus ir suprato kad tai nauja liga, kuri ir buvo pavadinta atradėjo Alzheimerio pavarde.


Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Alzheimerio liga sukelia net iki 70 proc. demencijos atvejų. Visame pasaulyje Alzheimerio liga yra diagnozuota maždaug 24 mln. žmonių. Prognozuojama, kad šis skaičius per dvidešimt metų padvigubės. Dėl sparčiai senstančios visuomenės ir ilgaamžiškumo didėjimo, Alzheimerio liga taps itin didele ir brangia našta sveikatos sistemai.

P A T A R I M A I – T A I S Y K L Ė S

DEMENCIJA SERGANČIŲ LIGONIŲ SLAUGYTOJAMS