4 demencijos atpažinimo žingsniai
1. Atpažinti ankstyvuosius ligos simptomus
2. Įsiklausyti į asmenį
3. Įsiklausyti į slaugytoją
4. Ieškoti profesionalios pagalbos
10 ankstyvųjų demencijos simptomų
Tai pagrindiniai ligos požymiai, bet kiekvienas žmogus yra unikalus, ir demencija juos veikia skirtingai
1. Atminties susilpnėjimas
2. Sunkumai atlikti paprastas, gerai žinomas užduotis
3. Kalbos sutrikimai
4. Nesiorientavimas laike ir vietoje
5. Prasta arba sumažėjusi sprendimų priėmimų galimybė
6. Sumažėjęs sugebėjimas sutelkti dėmesį ties konkrečiu dalyku
7. Daiktų padėjimo vietos užmiršimas
8. Nuotaikos ir elgesio kaita
9. Asmenybės pokyčiai
10. Vengimas imtis iniciatyvos
Kas yra demencija?
Demencija yra progresuojantis, degeneruojantis smegenų sindromas, paliečiantis atmintį, mąstymą, elgesį bei emocijas. Demencija neturi jokių socialinių, ekonominių, etninių ar geografinių ribų. Daugeliu demencijos atvejų nėra išgijimo galimybių, tačiau galima sulaukti nemažai pagalbos ir kai kurių gydymo galimybių.
Kas lemia demenciją?
Pagrindinės demencijos priežastys yra:
- Alzheimerio liga, kuri sudaro 50-60% visų demencijos atvejų ir pasireiškia nenormaliais smegenų audinio pakitimais.
- Vaskulinė demencija yra antroji pagrindinė priežastis ir apima visas demencijos formas, sąlygotas galvos smegenų pažeidimo ar susilpnėjusio kraujo pritekėjimo į smegenis.
- Luji Kūnelių (Lewy bodies) demencija yra susijusi su nenormaliu proteinų surinkimu galvos smegenų ląstelėse.
- Fronto – temporalinė (kaktinės smegenų skilties) demencija (tokia kaip Pick’o liga) yra susijusi su pokyčiais kaktinėje smegenų skiltyje.
Kodėl yra svarbu atpažinti demenciją?
Demencijos požymių atpažinimas yra pirmasis žingsnis diagnozės nustatymo link. Diagnozė gali padėti nugalėti demencija sergančių žmonių bei jų šeimos narių baimę, suteikia didesnę galimybę naudotis egzistuojančiomis gydymo galimybėmis, gauti informaciją ir daugiau laiko skirti ateities planavimui.
Keturios pagrindinės demencijos priežastys
1. Alzheimerio liga.
2. Vaskulinė demencija
3. Luji kūnelių demencija
4. Fronto – temporalinė demencija (kaktinės smegenų dalies demencija – Pick’o liga)
3 mitai apie demenciją
Mitas Demencija yra normalus senėjimo padarinys.
Faktas Demencija nėra senėjimo proceso dalis. Nors amžius yra svarbus rizikos faktorius demencijai atsirasti, tačiau jis yra ne vienintelis. Apie 20% žmonių, kurių amžius yra virš 80 metų, serga demencija, kas reiškia, jog 80% šia liga neserga.
Mitas Jei žmogus suserga demencija, jau nieko neįmanoma padaryti.
Faktas Nors ir nėra efektyvaus gydymo daugeliui demencijos formų, tačiau galima gauti gana daug patarimų, paramos ir informacijos iš Alzheimerio asociacijų. Taip pat yra medikamentinis gydymas ankstyvose demencijos stadijose.
Mitas Atminties problemos yra tik senėjimo dalis.
Faktas Blogėjanti atmintis nėra normalu jokiame amžiuje ir turi būti tiriama. Atmintis ir protiniai sugebėjimai po truputį silpnėja su amžiumi, tačiau tai netrukdo kasdieniame gyvenime
Kokie yra pradiniai demencijos simptomai?
Kiekvienas žmogus yra unikalus ir demencija žmones paveikia skirtingai – dviejų žmonių ligos eiga nebus tokia pati. Individo asmenybė, sveikata ir socialinė situacija yra svarbūs faktoriai nustatant demencijos įtaką žmogui. Pagrindiniai demencijos simptomai yra:
1. Atminties sutrikimai. Atminties silpnėjimas, ypač trumpalaikės, yra vienas pirmųjų ir pagrindinių demencijos simptomų. Žmonės su vidutinišku užmaršumu dar gali prisiminti kitus faktus, susijusius su jų pamirštu daiktu. Pavyzdžiui, jie gali pamiršti kaimyno vardą, bet jie vis dar žino, kad asmuo su kuriuo jie kalba yra ne kas kitas, o kaimynas. Demencija sergantis žmogus pamirš ne tik kaimyno vardą, bet ir visą situacijos kontekstą.
2. Sunkumai atlikti paprastas, gerai žinomas užduotis. Demencija sergantiems asmenims dažnai yra sunku atlikti kasdienes, paprastas užduotis, kurios paprastai nereikalauja mąstymo. Demencija sergantis asmuo gali nežinoti kokia eilės tvarka apsirengti rūbus arba kaip ruošti maistą.
3. Kalbos sutrikimai. Retkarčiais kiekvienas turi problemų norėdamas surasti tinkamą žodį, tačiau demencija sergantis žmogus dažnai užmiršta paprastus žodžius ar žodžių sinonimus, ir jo kalbą arba parašytą tekstą tampa sunku suprasti.
4. Nesiorientavimas laike ir vietoje. Kartais mes pamirštame savaitės dieną arba savo planus, tačiau demencija sergantys asmenys gali pasiklysti žinomose vietose, pamiršti kur jie yra ir kaip jie ten pateko, nežinoti kaip grįžti namo. Dementiškas žmogus gali maišyti dieną su naktimi.
5. Prasta arba sumažėjusi sprendimų priėmimų galimybė. Pavyzdžiui, dementiškas žmogus gali netinkamai apsirengti, dėvėti keletą sluoksnių drabužių šiltą dieną ar labai nedaug apsirengti šaltą dieną.
6. Sumažėjęs sugebėjimas sutelkti dėmesį ties konkrečiu dalyku. Demencija sergančiam asmeniui gali būti sunku sekti pokalbį arba susidoroti su finansais (apmokėti sąskaitas).
7. Daiktų padėjimo vietos užmiršimas. Kiekvienas retkarčiais gali pamiršti kur pasidėjo savo piniginę ar raktus. Demencija sergantis žmogus gali pasidėti daiktus į neįprastas vietas, pavyzdžiui, lygintuvą į šaldytuvą arba laikrodį į cukrinę.
8. Nuotaikos ir elgesio kaita. Kiekvienas kartais gali būti liūdnas ar be nuotaikos. Demencija sergantis asmuo netikėtai gali tapti emocionalus ir jausti smarkius nuotaikos svyravimus be jokios priežasties.jis taip pat gali rodyti mažiau emocijų nei jam buvo būdinga anksčiau.
9. Asmenybės pokyčiai. Dementiškas asmuo gali atrodyti visiškai kitoks nei buvo anksčiau. Jie gali tapti suirzę, depresiški, apatiški, baimingi ir susijaudinę, ypač tokiose situacijose, kur atminties problemos iššaukia sunkumus.
10. Vengimas imtis iniciatyvos. Kartais kiekvienas gali pavargti nuo namų, darbinės veiklos ar socialinių įsipareigojimų. Demencija sergantis žmogus gali tapti labai pasyvus, sėdėti priešais televizorių valandų valandas, ilgiau nei paprastai miegoti arba prarasti ankstesnius pomėgius.
4 demencijos atpažinimo žingsniai
1. Atpažinti ankstyvuosius ligos simptomus
Blogėjanti atmintis ar kuris nors kitas demencijai būdingas simptomas turi būti pripažintas ir ištirtas. Mes neturėtume manyti, kad tai yra tik “normalaus” senėjimo dalis.
2. Įsiklausyti į asmenį
Daugelis žmonių, besiskundžiančių atminties problemomis ar kitais simptomais būdingais demencijai gali šia liga nesirgti. Tokius pačius simptomus gali sąlygoti depresija ir tai turi būti nustatyta bei gydoma. Net jei nebus nustatyta nei viena demencijos priežastis, asmuo gali būti susirūpinęs ir gali norėti aptarti esančius simptomus; nuraminimas bei paaiškinimas yra svarbūs slaugos aspektai. Kartais gali padėti tolimesnių veiksmų planavimas (planas šešiems – dvylikai mėnesių).
3. Įsiklausyti į slaugytoją
Vienas iš geriausių būdų demencijai identifikuoti yra atidus šeimos nario, geriausiai pažįstačio asmenį, išklausymas. Tai gali būti sutuoktinis, kitas šeimos narys ar artimas draugas. Atminties sutrikimo vystymosi bei protinių sugebėjimų mažėjimo istorija yra ypač svarbi ir būtina tolimesniems tyrimams.
4 Ieškoti profesionalios pagalbos
Jei susirūpinote, kad jūs ar jūsų šeimos narys turi kai kuriuos demencijos simptomus, ieškokite profesionalios pagalbos. Tai priklausys nuo to, kokios sveikatos priežiūros galimybės yra jūsų bendruomenėje.
Demencijos atpažinimas
Jūs galite galvoti, kad blogėjanti atmintis ar kartojimasis bendraujant su kitu žmogumi yra tik natūrali senėjimo dalis. Kartais, didėjantys atminties sutrikimai gali būti ankstyvasis demencijos požymis. Senas amžius nesąlygoja atminties problemų, bet kai atminties sutrikimai pradeda trikdyti kasdienį gyvenimą, yra pats laikas ieškoti pagalbos.
Kiti demencijos simptomai – sunkumai atlikti paprastas, gerai žinomas užduotis, tokias kaip maisto ruošimas, paklydimas gerai žinomose vietovėse, nuotaikos, asmenybės bei elegsio pakitimai.
Kartais žmonės ne iš karto pripažįsta šiuos simptomus, ypač kai jie vystosi iš lėto ir juos pavyksta nuslėpti nuo aplinkinių gana ilgą laiką.
Jei jūs ar jums svarbus žmogus pastebi kai kuriuos iš šių simptomų, yra svarbu apsilankyti pas gydytoją. Jei bus diagnozuota demencija, bus įmanoma gauti reikiamą ir savalaikę pagalbą. Ankstyvą diagnozė gali užtikrinti prieinamus išteklius ir gydymą, galimybę planuoti ateitį. Suraskite savo šalyje Alzheimerio asociaciją – čia galite gauti patarimų, informacijos ir palaikymą.