4 de­men­ci­jos at­pažini­mo žings­niai

1. At­pažin­ti anks­ty­vuo­sius li­gos simp­to­mus
2. Įsi­klau­sy­ti į as­me­nį
3. Įsi­klau­sy­ti į slau­gy­to­ją
4. Ieško­ti pro­fe­sio­na­lios pa­gal­bos


10 anks­ty­vų­jų de­men­ci­jos simp­to­mų

Tai pagrindiniai ligos požymiai, bet kiek­vie­nas žmo­gus yra uni­ka­lus, ir de­men­ci­ja juos ­vei­kia skir­tin­gai

1. At­min­ties su­sil­pnė­ji­mas
2. Sun­ku­mai at­lik­ti pa­pras­tas, ge­rai žino­mas užduo­tis
3. Kal­bos su­tri­ki­mai
4. Ne­sio­rien­ta­vi­mas lai­ke ir vie­to­je
5. Pras­ta ar­ba su­ma­žė­ju­si spren­di­mų pri­ėmi­mų ga­li­my­bė
6. Su­ma­žė­jęs su­ge­bė­ji­mas su­telk­ti dė­me­sį ties kon­kre­čiu da­ly­ku
7. Daik­tų pa­dė­ji­mo vie­tos už­mir­ši­mas
8. Nuo­tai­kos ir el­ge­sio kai­ta
9. As­me­ny­bės po­ky­čiai
10. Ven­gi­mas im­tis ini­cia­ty­vos
 


Kas yra de­men­ci­ja?

De­men­ci­ja yra pro­gre­suo­jan­tis, de­ge­ne­ruo­jan­tis sme­ge­nų sin­dro­mas, pa­lie­čian­tis at­min­tį, mąs­ty­mą, el­ge­sį bei emo­ci­jas. De­men­ci­ja ne­tu­ri jo­kių so­cia­li­nių, eko­no­mi­nių, et­ni­nių ar ge­og­ra­fi­nių ri­bų. Dau­ge­liu de­men­ci­jos at­ve­jų nė­ra iš­gi­ji­mo ga­li­my­bių, ta­čiau ga­li­ma su­lauk­ti ne­ma­žai pa­gal­bos ir kai ku­rių gy­dy­mo ga­li­my­bių.

Kas lemia de­men­ciją?

Pa­grin­di­nės de­men­ci­jos prie­žas­tys yra:

Ko­dėl yra svar­bu at­pa­žin­ti de­men­ci­ją?


De­men­ci­jos po­žy­mių at­pa­ži­ni­mas yra pir­ma­sis žings­nis diag­no­zės nu­sta­ty­mo link. Diag­no­zė ga­li pa­dė­ti nu­ga­lė­ti de­men­ci­ja ser­gan­čių žmo­nių bei jų šei­mos na­rių bai­mę, su­tei­kia di­des­nę ga­li­my­bę nau­do­tis eg­zis­tuo­jan­čio­mis gy­dy­mo ga­li­my­bė­mis, gau­ti in­for­ma­ci­ją ir dau­giau lai­ko skir­ti at­ei­ties pla­na­vi­mui.


Ke­tu­rios pa­grin­di­nės de­men­ci­jos prie­žas­tys


1. Alz­hei­me­rio li­ga.
2. Vas­ku­li­nė de­men­ci­ja
3. Lu­ji kū­ne­lių de­men­ci­ja
4. Fron­to – tem­po­ra­li­nė de­men­ci­ja (kak­ti­nės sme­ge­nų da­lies de­men­ci­ja – Pic­k’o li­ga)

3 mi­tai apie de­men­ciją

Mi­tas De­men­ci­ja yra nor­ma­lus se­nė­ji­mo pa­da­ri­nys.
Fak­tas De­men­ci­ja nė­ra se­nė­ji­mo pro­ce­so da­lis. Nors am­žius yra svar­bus ri­zi­kos fak­to­rius de­men­ci­jai at­si­ras­ti, ta­čiau jis yra ne vie­nin­te­lis. Apie 20% žmo­nių, ku­rių am­žius yra virš 80 me­tų, ser­ga de­men­ci­ja, kas reiš­kia, jog 80% šia li­ga ne­ser­ga.

Mi­tas Jei žmo­gus su­ser­ga de­men­ci­ja, jau nie­ko ne­įma­no­ma pa­da­ry­ti.
Fak­tas Nors ir nė­ra efek­ty­vaus gy­dy­mo dau­ge­liui de­men­ci­jos for­mų, ta­čiau ga­li­ma gau­ti ga­na daug pa­ta­ri­mų, pa­ra­mos ir in­for­ma­ci­jos iš Alz­hei­me­rio aso­cia­ci­jų. Taip pat yra me­di­ka­men­ti­nis gy­dy­mas anks­ty­vo­se de­men­ci­jos sta­di­jo­se.

Mi­tas At­min­ties pro­ble­mos yra tik se­nė­ji­mo da­lis.
Fak­tas Blo­gė­jan­ti at­min­tis nė­ra nor­ma­lu jo­kia­me am­žiu­je ir tu­ri bū­ti ti­ria­ma. At­min­tis ir pro­ti­niai su­ge­bė­ji­mai po tru­pu­tį sil­pnė­ja su am­žiu­mi, ta­čiau tai ne­truk­do kas­die­nia­me gy­ve­ni­me
 

Ko­kie yra pra­di­niai de­men­ci­jos simp­to­mai?

Kiek­vie­nas žmo­gus yra uni­ka­lus ir de­men­ci­ja žmo­nes pa­vei­kia skir­tin­gai – dvi­ejų žmo­nių li­gos ei­ga ne­bus to­kia pa­ti. In­di­vi­do as­me­ny­bė, svei­ka­ta ir so­cia­li­nė si­tu­a­ci­ja yra svar­būs fak­to­riai nu­sta­tant de­men­ci­jos įta­ką žmo­gui. Pa­grin­di­niai de­men­ci­jos simp­to­mai yra:

1. At­min­ties su­tri­ki­mai. At­min­ties sil­pnė­ji­mas, ypač trum­pa­lai­kės, yra vie­nas pir­mų­jų ir pa­grin­di­nių de­men­ci­jos simp­to­mų. Žmo­nės su vi­du­ti­niš­ku už­mar­šu­mu dar ga­li pri­si­min­ti ki­tus fak­tus, su­si­ju­sius su jų pa­mirš­tu daik­tu. Pa­vyz­džiui, jie ga­li pa­mirš­ti kai­my­no var­dą, bet jie vis dar ži­no, kad as­muo su ku­riuo jie kal­ba yra ne kas ki­tas, o kai­my­nas. De­men­ci­ja ser­gan­tis žmo­gus pa­mirš ne tik kai­my­no var­dą, bet ir vi­są si­tu­a­ci­jos kon­teks­tą.

2. Sun­ku­mai at­lik­ti pa­pras­tas, ge­rai žino­mas užduo­tis. De­men­ci­ja ser­gan­tiems as­me­nims daž­nai yra sun­ku at­lik­ti kas­die­nes, pa­pras­tas už­duo­tis, ku­rios pa­pras­tai ne­rei­ka­lau­ja mąs­ty­mo. De­men­ci­ja ser­gan­tis as­muo ga­li ne­ži­no­ti ko­kia ei­lės tvar­ka ap­si­reng­ti rū­bus ar­ba kaip ruoš­ti mais­tą.

3. Kal­bos su­tri­ki­mai. Ret­kar­čiais kiek­vie­nas tu­ri pro­ble­mų no­rė­da­mas su­ras­ti tin­ka­mą žo­dį, ta­čiau de­men­ci­ja ser­gan­tis žmo­gus daž­nai už­mirš­ta pa­pras­tus žo­džius ar žo­džių si­no­ni­mus, ir jo kal­bą ar­ba pa­ra­šy­tą teks­tą tam­pa sun­ku su­pras­ti.

4. Ne­sio­rien­ta­vi­mas lai­ke ir vie­to­je. Kar­tais mes pa­mirš­ta­me sa­vai­tės die­ną ar­ba sa­vo pla­nus, ta­čiau de­men­ci­ja ser­gan­tys as­me­nys ga­li pa­si­klys­ti ži­no­mo­se vie­to­se, pa­mirš­ti kur jie yra ir kaip jie ten pa­te­ko, ne­ži­no­ti kaip grįž­ti na­mo. De­men­tiš­kas žmo­gus ga­li mai­šy­ti die­ną su nak­ti­mi.

5. Pras­ta ar­ba su­ma­žė­ju­si spren­di­mų pri­ėmi­mų ga­li­my­bė. Pa­vyz­džiui, de­men­tiš­kas žmo­gus ga­li ne­tin­ka­mai ap­si­reng­ti, dė­vė­ti ke­le­tą sluoks­nių dra­bu­žių šil­tą die­ną ar la­bai ne­daug ap­si­reng­ti šal­tą die­ną.

6. Su­ma­žė­jęs su­ge­bė­ji­mas su­telk­ti dė­me­sį ties kon­kre­čiu da­ly­ku. De­men­ci­ja ser­gan­čiam as­me­niui ga­li bū­ti sun­ku sek­ti po­kal­bį ar­ba su­si­do­ro­ti su fi­nan­sais (ap­mo­kė­ti są­skai­tas).

7. Daik­tų pa­dė­ji­mo vie­tos už­mir­ši­mas. Kiek­vie­nas ret­kar­čiais ga­li pa­mirš­ti kur pa­si­dė­jo sa­vo pi­ni­gi­nę ar rak­tus. De­men­ci­ja ser­gan­tis žmo­gus ga­li pa­si­dė­ti daik­tus į ne­įpras­tas vie­tas, pa­vyz­džiui, ly­gin­tu­vą į šal­dy­tu­vą ar­ba laik­ro­dį į cuk­ri­nę.

8. Nuo­tai­kos ir el­ge­sio kai­ta. Kiek­vie­nas kar­tais ga­li bū­ti liūd­nas ar be nuo­tai­kos. De­men­ci­ja ser­gan­tis as­muo ne­ti­kė­tai ga­li tap­ti emo­cio­na­lus ir jaus­ti smar­kius nuo­tai­kos svy­ra­vi­mus be jo­kios prie­žas­ties.jis taip pat ga­li ro­dy­ti ma­žiau emo­ci­jų nei jam bu­vo bū­din­ga anks­čiau.

9. As­me­ny­bės po­ky­čiai. De­men­tiš­kas as­muo ga­li at­ro­dy­ti vi­siš­kai ki­toks nei bu­vo anks­čiau. Jie ga­li tap­ti su­ir­zę, dep­re­siš­ki, apa­tiš­ki, bai­min­gi ir su­si­jau­di­nę, ypač to­kio­se si­tu­a­ci­jo­se, kur at­min­ties pro­ble­mos iššau­kia sun­ku­mus.

10. Ven­gi­mas im­tis ini­cia­ty­vos. Kar­tais kiek­vie­nas ga­li pa­varg­ti nuo na­mų, dar­bi­nės veik­los ar so­cia­li­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų. De­men­ci­ja ser­gan­tis žmo­gus ga­li tap­ti la­bai pa­sy­vus, sė­dė­ti prie­šais te­le­vi­zo­rių va­lan­dų va­lan­das, il­giau nei pa­pras­tai mie­go­ti ar­ba pra­ras­ti anks­tes­nius po­mė­gius.

4 de­men­ci­jos at­pažini­mo žings­niai

1. At­pažin­ti anks­ty­vuo­sius li­gos simp­to­mus
Blo­gė­jan­ti at­min­tis ar ku­ris nors ki­tas de­men­ci­jai bū­din­gas simp­to­mas tu­ri bū­ti pri­pa­žin­tas ir iš­tir­tas. Mes ne­tu­rė­tu­me ma­ny­ti, kad tai yra tik “nor­ma­laus” se­nė­ji­mo da­lis.

2. Įsi­klau­sy­ti į as­me­nį
Dau­ge­lis žmo­nių, be­si­skun­džian­čių at­min­ties pro­ble­mo­mis ar ki­tais simp­to­mais bū­din­gais de­men­ci­jai ga­li šia li­ga ne­sirg­ti. To­kius pa­čius simp­to­mus ga­li są­ly­go­ti dep­re­si­ja ir tai tu­ri bū­ti nu­sta­ty­ta bei gy­do­ma. Net jei ne­bus nu­sta­ty­ta nei vie­na de­men­ci­jos prie­žas­tis, as­muo ga­li bū­ti su­si­rū­pi­nęs ir ga­li no­rė­ti ap­tar­ti esan­čius simp­to­mus; nu­ra­mi­ni­mas bei pa­aiš­ki­ni­mas yra svar­būs slau­gos as­pek­tai. Kar­tais ga­li pa­dė­ti to­li­mes­nių veiks­mų pla­na­vi­mas (pla­nas še­šiems – dvy­li­kai mė­ne­sių).

3. Įsi­klau­sy­ti į slau­gy­to­ją
Vie­nas iš ge­riau­sių bū­dų de­men­ci­jai iden­ti­fi­kuo­ti yra ati­dus šei­mos na­rio, ge­riau­siai pa­žįs­ta­čio as­me­nį, iš­klau­sy­mas. Tai ga­li bū­ti su­tuok­ti­nis, ki­tas šei­mos na­rys ar ar­ti­mas drau­gas. At­min­ties su­tri­ki­mo vys­ty­mo­si bei pro­ti­nių su­ge­bė­ji­mų ma­žė­ji­mo is­to­ri­ja yra ypač svar­bi ir bū­ti­na to­li­mes­niems ty­ri­mams.

4 Ieško­ti pro­fe­sio­na­lios pa­gal­bos
Jei su­si­rū­pi­no­te, kad jūs ar jū­sų šei­mos na­rys tu­ri kai ku­riuos de­men­ci­jos simp­to­mus, ieš­ko­ki­te pro­fe­sio­na­lios pa­gal­bos. Tai pri­klau­sys nuo to, ko­kios svei­ka­tos prie­žiū­ros ga­li­my­bės yra jū­sų ben­druo­me­nė­je.

De­men­ci­jos at­pažini­mas

Jūs ga­li­te gal­vo­ti, kad blo­gė­jan­ti at­min­tis ar kar­to­ji­ma­sis ben­drau­jant su ki­tu žmo­gu­mi yra tik na­tū­ra­li se­nė­ji­mo da­lis. Kar­tais, di­dė­jan­tys at­min­ties su­tri­ki­mai ga­li bū­ti anks­ty­va­sis de­men­ci­jos po­žy­mis. Se­nas am­žius ne­są­ly­go­ja at­min­ties pro­ble­mų, bet kai at­min­ties su­tri­ki­mai pra­de­da trik­dy­ti kas­die­nį gy­ve­ni­mą, yra pats lai­kas ieš­ko­ti pa­gal­bos.
Ki­ti de­men­ci­jos simp­to­mai – sun­ku­mai at­lik­ti pa­pras­tas, ge­rai ži­no­mas už­duo­tis, to­kias kaip mais­to ruo­ši­mas, pa­kly­di­mas ge­rai ži­no­mo­se vie­to­vė­se, nuo­tai­kos, as­me­ny­bės bei eleg­sio pa­ki­ti­mai.
Kar­tais žmo­nės ne iš kar­to pri­pa­žįs­ta šiuos simp­to­mus, ypač kai jie vys­to­si iš lė­to ir juos pa­vyks­ta nu­slėp­ti nuo ap­lin­ki­nių ga­na il­gą lai­ką.

Jei jūs ar jums svar­bus žmo­gus pa­ste­bi kai ku­riuos iš šių simp­to­mų, yra svar­bu ap­si­lan­ky­ti pas gy­dy­to­ją. Jei bus diag­no­zuo­ta de­men­ci­ja, bus įma­no­ma gau­ti rei­kia­mą ir sa­va­lai­kę pa­gal­bą. Anks­ty­vą diag­no­zė ga­li už­tik­rin­ti pri­ei­na­mus iš­tek­lius ir gy­dy­mą, ga­li­my­bę pla­nuo­ti at­ei­tį. Su­ras­ki­te sa­vo ša­ly­je Alz­hei­me­rio aso­cia­ci­ją – čia ga­li­te gau­ti pa­ta­ri­mų, in­for­ma­ci­jos ir pa­lai­ky­mą.