Au­gus­tė D. –  pir­mo­ji pa­cien­tė, ku­riai diag­no­zuo­ta Alz­hei­me­rio li­ga

Au­gus­tės D. me­di­ci­ni­nė kor­te­lė bu­vo pra­din­gu­si be­veik 90 me­tų ir su­ras­ta tik 1995 m. gruo­džio 21 d., 80 me­tų po Alois Alz­hei­mer mir­ties, Vo­kie­ti­jo­je, Frank­fur­te, Jo­ha­no Volf­gan­go Ge­tės uni­ver­si­te­to Psi­chiat­ri­jos de­par­ta­men­to ar­chy­vuo­se. Pas­ku­ti­nį kar­tą apie ją bu­vo ra­šęs Pe­ru­si­ni 1909 m.  Au­gus­tė D. bu­vo pir­ma­sis as­muo, ku­riam diag­no­zuo­ta Alz­hei­me­rio li­ga (AD). Pra­ne­ši­mas apie šį at­ra­di­mą ir jo tu­ri­nį bu­vo pub­li­kuo-tas do­ku­men­tus su­ra­du­sių žmo­nių – Kon­rad Mau­rer ir jo ko­le­gų žur­na­le “Lan­cet” .

Alois Alz­hei­mer, ku­rio var­das šiai li­gai bu­vo su­teik­tas pa­siū­lius Emi­liui Kre­pe­li­nui, pir­mą kar­tą ap­žiū­rė­jo Au­gus­tę D. Frank­fur­to li­go­ni­nė­je 1901 m. ir to­liau ją ste­bė­jo per­si­kė­lęs dirb­ti į Ka­ra­liš­ką­ją Psi­chiat­ri­jos kli­ni­ką Miun­che­ne, iki pat pa­cien­tės mir­ties 1906 m. ba­lan­džio 8 d. Net po pa­cien­tės mir­ties jis ir to­liau ypač su­si­do­mė­jęs ty­ri­nė­jo neu­ro­pa­to­lo­gi­nes jos li­gos ypa­ty­bes.

Ma­ža­me po­pie­riaus la­pe­ly­je, ant ku­rio da­tą pa­ra­šė Alz­hei­me­ris, yra Au­gus­tės D. ra­šy­se­nos pa­vyz­dys, ku­ris ro­do “am­ne­zi­nį ra­šy­mo su­tri­ki­mą” (taip jį pa­va­di­no Alz­hei­me­ris).

Tuoj po Au­gus­tės D. mir­ties, 1906 m. lap­kri­čio 4 d., 37-to­jo­je Piet­va­ka­rių Vo­kie­ti­jos psi­chiat­rų kon­fe­ren­ci­jo­je Tu­bin­ge­ne Alz­hei­me­ris per­skai­tė sa­vo žy­mi­ą­ją pa­skai­tą. Jis nu­ro­dė li­go­nės simp­to­mus – 51 m. am­žiaus mo­te­riai pa­si­reiš­kė pro­gre­suo­jan­tis kog­ni­ty­vi­nis pa­žei­di­mas, ži­di­ni­nių simp­to­mų, ha­liu­ci­na­ci­jų, klie­de­sių bei psi­cho­so­cia­li­nis be­jė­giš­ku­mas. Taip pat au­to­rius pri­sta­tė neu­ro­bio­lo­gi­nius po­ky­čius, nu­sta­ty­tus per ne­krop­si­ją – plokš­te­les, neu­ro­fib­ri­li­nius raiz­gi­nius ir ar­te­riosk­le­ro­zi­nius po­ky­čius, ku­rie da­bar lai­ko­mi AL cha­rak­te­ris­ti­ko­mis.